Maisto gamybos įmonė netoli Kauno, 70 darbuotojų, vienas IT administratorius. Vadovas gauna laišką apie įtraukimą į kibernetinio saugumo subjektų registrą ir perskaito jį du kartus. Iki šiol kibernetinis saugumas buvo antivirusas ir kopijos. Dabar tai įstatymas su terminais. Nuo ko pradėti — ne nuo dokumentų.
Kodėl tai nutiko gamybos įmonei
ES NIS2 direktyva Lietuvoje perkelta į naują Kibernetinio saugumo įstatymą (KSĮ). Jis gerokai išplėtė įmonių ratą: nuo energetikos ir transporto iki gamybos, maisto, atliekų tvarkymo ir skaitmeninių paslaugų. Daug vidutinių įmonių kibernetines rizikas formaliai valdyti turi pirmą kartą. Taikymas priklauso nuo dviejų dalykų — sektoriaus ir dydžio.
Pirma. Ar įstatymas jums taikomas
Paprastai reikalavimai taikomi vidutinėms ir didelėms įmonėms — nuo 50 darbuotojų arba didesnė nei 10 mln. EUR apyvarta ir balansas — įstatymo prieduose išvardytuose sektoriuose. Kai kurie subjektai, pavyzdžiui, DNS paslaugų teikėjai ar kvalifikuoti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai, patenka nepriklausomai nuo dydžio.
| Esminiai subjektai | Svarbūs subjektai |
|---|---|
| Didelės įmonės ypač kritiniuose sektoriuose: energetika, transportas, bankininkystė, sveikata, vanduo, skaitmeninė infrastruktūra ir kt. | Vidutinės įmonės kritiniuose sektoriuose ir įmonės kituose kritiniuose sektoriuose: paštas, atliekos, chemija, maistas, gamyba, skaitmeniniai tiekėjai |
| NKSC gali tikrinti bet kada (ex ante) | NKSC tikrina dažniausiai po incidento ar skundo (ex post) |
| Didesnės galimos baudos | Mažesnės, bet vis tiek skaudžios baudos |
Antra. Vadovas pasirašo, ne IT administratorius
NIS2 numato, kad už kibernetinio saugumo priemones atsako įmonės vadovybė: ji tvirtina rizikų valdymo priemones, prižiūri įgyvendinimą ir pati turi būti apmokyta. Praktiškai tai reiškia, kad atitiktis atsiduria vadovų susirinkimo darbotvarkėje, o ne IT administratoriaus užduočių sąraše. Įmonė, kurioje vadovas apie KSĮ žino iš laiško, o ne iš savo sprendimų, atitikties neturi, nesvarbu, kiek dokumentų parašyta.
Trečia. Rizikų vertinimas, kuris telpa į vieną lentelę
Visa atitiktis sukasi apie rizikų vertinimą: kurios sistemos ir duomenys svarbiausi, kas jiems gresia, kokios priemonės grėsmes mažina. Šimto puslapių dokumento nereikia. Reikia sąrašo, prioritetų ir vardų prie kiekvienos eilutės.
- Surašykite svarbiausias paslaugas ir jas palaikančias IT sistemas.
- Prie kiekvienos atsakykite, kas nutiktų, jei ji neveiktų parą ir jei neveiktų savaitę.
- Įvardykite pagrindines grėsmes: išpirkos programos, paskyrų perėmimas, tiekėjų incidentai, gedimai.
- Priskirkite priemones, terminus ir atsakingus.
Ketvirta. Priemonės, kurių dažniausiai trūksta
NIS2 21 straipsnis išvardija sritis, kurias priemonės turi apimti. Mūsų audituose dažniausiai randame, kad sustiprinti reikia šias:
- Daugiapakopis autentifikavimas (MFA) visoms nuotolinėms ir administratorių prieigoms.
- Saugumo atnaujinimų valdymas ir pažeidžiamumų tvarkymas.
- Atsarginės kopijos, jų atkūrimo testai ir veiklos tęstinumo planas.
- Įrenginių apsauga (EDR) ir žurnalų centralizavimas.
- Prieigų valdymas pagal mažiausių teisių principą.
- Tiekėjų saugumo vertinimas ir sutarčių reikalavimai.
- Darbuotojų mokymai ir kibernetinė higiena.
- Kriptografija ir šifravimas.
- Incidentų valdymo procedūra.
Penkta. Pranešimas apie incidentą prasideda nuo aptikimo
Apie reikšmingus incidentus NKSC informuojamas etapais: išankstinis perspėjimas per 24 valandas nuo sužinojimo, pranešimas per 72 valandas, galutinė ataskaita per mėnesį. Šių terminų neįmanoma įvykdyti, jei incidentas pastebimas po savaitės arba jei niekas nežino, kas turi pranešti.
Šešta. Įrodymai, ne aprašymai
Auditoriui ar NKSC reikės parodyti, kad priemonės ne tik aprašytos, bet ir veikia. Užtenka tvarkingo rinkinio: politikos, rizikų registras, incidentų žurnalas, mokymų įrašai, atkūrimo testų rezultatai. Atkūrimo testo data ir rezultatas pasako daugiau nei dešimt puslapių apie kopijų strategiją.
Kaip nepaskęsti biurokratijoje
- Pradėkite nuo realių rizikų, ne nuo dokumentų šablonų. Šablonas aprašo įmonę, kurios nėra.
- Išnaudokite tai, ką jau turite: „Microsoft 365“ ir „Google Workspace“ saugumo funkcijas, prieš perkant naujas priemones.
- Viena politika gali apimti kelias NIS2 sritis. Nereikia dokumento kiekvienam punktui.
- Paskirkite vieną atsakingą arba vCISO, kuris koordinuoja, o ne rašo visus dokumentus pats.
- Peržiūrėkite kartą per metus arba po reikšmingo pokyčio.
Ką dažnai praleidžia
Tiekėjus. Įmonė sutvarko savo MFA ir kopijas, bet buhalterinė sistema prižiūrima tiekėjo su vienu bendru slaptažodžiu visiems klientams. NIS2 tiekėjų saugumą įvardija atskirai, nes užpuolikui pigiau įeiti per tiekėją nei per jus. Reikalavimai tiekėjui turi būti sutartyje, o ne pokalbyje.
Ir dar vieną dalyką: atitiktis nėra projektas su pabaigos data. Grįžkime prie gamybos įmonės. Jei po pusmečio ji turės segtuvą su politikomis ir tą patį IT ūkį be stebėsenos, ji bus atlikusi darbą, kurio NKSC neprašė. Geriausiai veikia tada, kai saugumo priemonės yra kasdienės IT priežiūros dalis, o ne atskira veikla kartą per metus.
Patikrinkite, ar KSĮ taikomas jums
KSG atlieka taikymo įvertinimą ir spragų analizę, parengia prioritetinį veiksmų planą — tokį, kurį galima įgyvendinti su vienu IT administratoriumi.